PANEVĖŽIO MUZIKOS MOKYKLOS MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 27 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo patvirtinimo“ įsakymu Nr. V-48.
2. Aprašu siekiama apibrėžti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą Panevėžio muzikos mokykloje.
3. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, vertinimo dalyvių vaidmuo, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas ir kt.
4. Aprašą grindžia muzikos mokyklos ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai: Mokyklos nuostatai, Ugdymo planas, Neformaliojo ugdymo programos, Dalykų mokymo programos.
5. Apraše vartojamos šios sąvokos:
Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.
Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą ir pasiekimus.
Vertinimo informacija – įvairiais būdais surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).
Individualios pažangos vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais stebima ir vertinama daroma pažanga.
Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar programos dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.
Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdomojo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybę mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.
Tarpinis atsiskaitymas – pusmečio programos dalies (pjesių, gamų, etiudų ir kt.) atlikimas, vertinamas pažymiu. Vertina mokinio mokytojas.
Perklausa – specialybės programos dalies ar visos programos viešas atlikimas, nevertinama pažymiu. Vertina žodžiu mokinio mokytojas.
Akademinis koncertas – muzikinių, choreografinių pasiekimų patikrinimas. Pažymiu vertina mokinio mokytojas.
Patikra - mokinių muzikinių, šokio pasiekimų patikrinimas baigus pradinio ugdymo programą. Vertina patikros vertinimo komisija. Vertinama pažymiu.
Egzaminas - mokinių muzikinių, choreografinių pasiekimų patikrinimas baigus pagrindinio ugdymo programą. Vertina egzamino vertinimo komisija. Vertinama pažymiu.
Namų darbai – tai sudėtinė mokymosi proceso dalis, svarbi mokinio, mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimo sritis. Namų darbai ugdo mokinio muzikinius, techninius įgūdžius, įtvirtina įgytas žinias, gebėjimus, šalina mokymosi spragas.
Kontrolinis darbas – skiriamas baigiant didesnę temą, gali trukti 30-45 minutes.
Savarankiškas darbas – gali trukti 15 – 25 minutes, mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis priemonėmis. Jo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.
Apklausa raštu ar žodžiu – tai greitas žinių patikrinimas. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos gali būti įvairios: klausimynas, diktantas, testas ar kt. Trukmė – ne ilgiau kaip 30 min.
Projektinė veikla – tai laikina veikla, nukreipta į unikalaus tikslo pasiekimą, turinti savo pradžią ir pabaigą bei baigtinius išteklius.
II. VERTINIMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, NUOSTATOS IR PRINCIPAI
6. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis, apibendrinti mokymosi pasiekimus ir pažangą, nustatyti mokytojo ir mokinio sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.
7. Vertinimo uždaviniai:
7.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti mokymosi stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų rezultatus;
7.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;
7.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi;
7.4. suteikti mokinio poreikius atliepiančią pagalbą;
7.5. nustatyti mokinio, mokytojo darbo sėkmę.
8. Vertinimo nuostatos:
8.1. vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;
8.2. vertinama tai, kas nurodyta ugdymo programose ir buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių dalyko ir bendrieji gebėjimai, žinios ir supratimas;
8.3. vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, padėti mokiniui mokytis vertinti ir įsivertinti;
8.4. vertinama individuali mokinio pažanga, vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.
9. Vertinimo principai:
9.1. atvirumas ir skaidrumas;
9.2. pozityvumas ir konstruktyvumas;
9.3. objektyvumas ir veiksmingumas;
9.4. informatyvumas.
III. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO
10. Mokiniai kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus, nagrinėja vertinimo informaciją. Mokiniai, padedami mokytojo, mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus.
11. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) gauna aiškią, laiku ir reguliariai pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą. Jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką, ugdymo programų bei egzaminų paskirtį.
12. Mokytojai pagal pasirinktą būdą planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese, apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus, fiksuoja vertinimo informaciją, informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, jų pasiekimus ir spragas. Remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi, rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama teikiama pagalba, tarp savęs derina mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo metodikas.
13. Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką, užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp atskirų dalykų. Reguliariai organizuoja mokinių pasiekimų aptarimus su tėvais (du kartus per metus), teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams, vertina mokyklos ir mokytojo darbo kokybę, remdamasi mokinių pasiekimais ir atsižvelgdama į vaikų ir jų tėvų (globėjų ir rūpintojų) socialinę padėtį, sociokultūrinę aplinką.
IV. VERTINIMO PLANAVIMAS
14. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu.
15. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) aiškiais, suprantamais kriterijais.
16. Mokytojas planuoja vertinimą, atsižvelgdamas į mokinio galias ir pasiekimus, remiasi ugdymo programų reikalavimais. Mokymo programose suplanuojamas mokymosi pažangos vertinimas mokslo metų eigoje, atsiskaitymas už programą ar jos dalį. Mokytojai aprašo vertinimo tipus ir turinį.
17. Vertinimo tipai, turinys ir formos aptariami metodinėse grupėse, derinant mokymo programas iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 dienos.
18. Kiekvienais mokslo metais mokytojas su mokiniais aptaria rugsėjo mėnesį vertinimo kriterijus, formas ir metodus. Vertinimo kriterijai konkretinami pagal poreikį kiekvienoje pamokoje, prieš kiekvieną atsiskaitymą/kontrolinį darbą.
19. Su vertinimo tvarka mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami per pirmąjį tėvų susirinkimą ar kitu sutartu laiku, įklijomis į pažymių knygeles ar įrašais į dalykų sąsiuvinius (rugsėjo mėn.) bei skelbiant informaciją apie vertinimą mokyklos tinklalapyje.
V. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE
20. Mokytojas paaiškina mokymosi tikslus bei uždavinius, kad mokinys/-iai žinotų, ko išmoks (žinos, supras, gebės) ir kaip parodys, kad išmoko. Vertinama tai, kas tiksluose ir uždaviniuose numatyta.
21. Ugdymo procese nuolat pozityviai skatinama mokymosi motyvacija. Vertinimas turi kelti mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir norą mokytis, siekti daugiau.
22. Mokytojas, žino mokinių ankstesnius pasiekimus, dabartines galias bei interesus ir remiasi tuo mokydamas.
23. Neformalusis vertinimas vyksta nuolat, stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, matant mokinių reakciją. Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma. Neformaliojo vertinimo formos: apibendrinimas, pastabos, rekomendacijos, komentarai (žodžiu, raštu) ir kt.
24. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.
25. Formuojamasis vertinimas mokytojui ir mokiniui suteikia grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą. Formuojamojo vertinimo tikslas padėti mokytis mokiniui, jis nesiejamas su pažymiu.
26. Formalusis vertinimas yra taikomas vertinant žinias, įgūdžius, dalykinius bei bendruosius gebėjimus, nustatant pažangą. Vertinamos užduotys (atsiskaitymai, savarankiški darbai, namų darbai, apklausos, patikros, egzaminai, kontroliniai, rašto darbai, projektiniai darbai ir pan.), joms atlikti skiriamas konkretus laikas. Mokinių atliktos užduotys įvertinamos nustatytais vertinimo kriterijais. Įvertinimas įrašomas dienyne, pažymių knygelėje.
27. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus programos dalį ar temą, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. Diagnostinio vertinimo tikslas – išsiaiškinti tolesnius mokymosi žingsnius.
28. Mokytojas, atsižvelgęs į vertinimo tikslą, parenka tinkamą diagnostinio vertinimo užduotį, užduoties apimtį, laiką, vertinimo informacijos pateikimo formą (rašomas pažymys).
29. Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, kai mokinys už per pamoką pasiektą pažangą ar namų darbus gauna susitartą taškų skaičių ar pažymį. Kaupiamojo vertinimo tikslas – skatinti mokymosi motyvaciją. Mokytojas pasirenka, ar naudoti ugdymo procese kaupiamąjį vertinimą.
30. Ugdymo procese mokiniai gali gauti kaupiamuosius, skatinamuosius įvertinimus. Mokytojas prieš tai turi supažindinti mokinius su kaupiamojo, skatinamojo vertinimo sistema, jei jis tokią naudoja savo dalyko vertinime.
31. Mokslo metai skirstomi pusmečiais.
32. Mokinių muzikinio, šokio ugdymo pradinio ir pagrindinio ugdymo, muzikos mėgėjų, tęstinio muzikinio ugdymo programų žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami dešimties balų sistema.
33. Visi dalykai vertinami pagal vertinimo kriterijus (žr. 1 priedas).
34. Vertinama mokinio žinios, gebėjimai, įgūdžiai ugdymo procese, muzikinių kūrinių, šokio dalykų atsiskaitymas, dalyvavimas koncertuose, festivaliuose, konkursuose, projektuose ir kt.
35. Atlikėjo raiškos pasiekimų vertinimas:
35.1. rekomenduojama atlikėjo raiškoje vertinti mokinio darbą kiekvieno mėnesio pabaigoje, įrašant pažymį į dienyną. Vertinant atsižvelgiama į mokinio daromą pažangą, savarankišką darbą, aktyvumą pamokoje, namų darbų atlikimą, lankomumą ir kt.;
35.2. tarpiniai atsiskaitymai (techninės įskaitos) organizuojami pusmečio eigoje, vyksta pamokų metu, vertinama pažymiu;
35.3. pažymiu gali būti vertinami sėkmingi mokinių pasirodymai konkursuose, festivaliuose, koncertuose;
35.4. 1 klasės mokiniams organizuojami pusmečių pabaigoje koncertai, kurie vertinami pažymiu. Vertina dėstantis mokytojas. Bendrojo fortepijono 1 klasės mokiniai atsiskaito klasėje. Pažymiu vertina bendrojo fortepijono mokytojas.
35.5. 2, 4, 5, 6 kl. mokiniams organizuojami pusmečių pabaigoje akademiniai koncertai, koncertai, kurie vertinami pažymiu. Vertina dėstantis mokytojas.
36. Mokiniai, įvykdę pradinio muzikinio ar šokio ugdymo programos reikalavimus, laiko atlikėjo raiškos bei solfedžio patikras. Patikroje/egzamine mokinius vertina direktoriaus įsakymu sudaryta egzamino vertinimo komisija.
37. Mokiniai, įvykdę pagrindinio muzikinio ar šokio ugdymo programos reikalavimus, laiko atlikėjo raiškos ir solfedžio egzaminus. Mokinius vertina direktoriaus įsakymu sudaryta vertinimo komisija. Ruošiantis atlikėjo raiškos egzaminui, gali būti organizuojamos 1-3 perklausos per II pusmetį. Vertina specialybės mokytojas. Taip pat baigiamojoje klasėje vykdomas pasirenkamo muzikos instrumento muzikinių kūrinių atsiskaitymas.
38. Akademinio koncerto, patikros, egzamino metu grojama mintinai (išskyrus chorinio dainavimo specialybę). Atliekant iš natų, vertinama 1 balu mažiau.
39. Mokiniui, dėl pateisinamos priežasties nelaikiusiam egzamino, egzaminas nukeliamas. Pateikiamas tėvų prašymas. Sudaroma nauja egzamino vertinimo komisija, patvirtinta direktoriaus įsakymu.
40. Mokinys, be pateisinamos priežasties nelaikęs egzamino, neatestuojamas.
41. Muzikos teorijos dalykų pasiekimų vertinimas:
41.1. mokiniai vertinami už kiekvieną temos skyrių;
41.2. namų darbų užduotys tikrinamos kolektyviai klasėje, klaidas ištaisyti privalo pats mokinys;
41.3. už praleistą kontrolinį darbą mokinys privalo atsiskaityti; neatsiskaičius iki mokytojo nurodyto termino, jo žinios vertinamos nepatenkinamai;
41.4. mokiniai, praleidę kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, privalo atsiskaityti per laikotarpį, suderintą su mokytoju. Neatsiskaičius dienyne įrašomas 1 (vienetas). Pateisinimu laikoma: gydytojo pažyma, direktoriaus įsakymas, tėvų raštas (dėl blogos savijautos, kitų priežasčių – iki 7 dienų);
41.5. kontrolinis darbas įvertinamas per 5 darbo dienas;
41.6. mokiniai supažindinami su ištaisytais darbais, vykdoma kontrolinio darbo analizė;
41.7. paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po mokinių atostogų, paskutinę pusmečio savaitę nerašomi kontroliniai darbai, neorganizuojami atsiskaitymai ar kt.;
41.8. mokinių pastangos gali būti vertinamos kaupiamuoju vertinimu mokymosi motyvacijai skatinti už aktyvų darbą pamokoje, namų darbų atlikimą, už papildomus darbus, pagalbą draugui, mokytojui, dalyvavimą konkursuose ir kt.
42. Atlikėjo raiškos, solfedžio egzamino vertinimą nusprendžia egzamino vertinimo komisija. Atsižvelgiant į dalyko mokytojo pasiūlymą, perklausų, koncertų, konkursų rezultatus, vieną balą galima pridėti arba atimti.
43. Šokio ugdymo dalykų pasiekimų vertinimas.
43.1. Pradiniame ugdyme mokiniai pažymiu nevertinami – vertinimas „įskaityta“, „neįskaityta“;
43.2. Pagrindiniame ugdyme mokiniai vertinami dešimties balų sistemoje;
43.3. Šiuolaikinio šokio programos mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami pažymiu mėnesio pabaigoje. Pažymys rašomas už kūrybiškumą ir aktyvumą pamokoje, atsiskaitytą kūrybinę užduotį, pratimą, teorines žinias, mokymo priemonių turėjimą, dalyvavimą renginiuose, konkursuose, festivaliuose, už pagalbą mokytojui ir kt.;
43.4. I-jo ir II-ojo pusmečio pabaigoje – atsiskaitymas vertinamas pažymiu;
43.5. Baleto programos mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami pažymiu mėnesio pabaigoje už: judesių atlikimo techniką, darbą klasėje, atsiskaitymus klasėje, kūrybinį darbą, aktyvumą pamokoje, savarankiškumą, pagalbą pamokoje mokytojui, draugui, pasiruošimą pamokai (šokio apranga), dalyvavimą renginiuose, koncertuose ir kt. Pažymiai rašomi pirmojo ir antrojo pusmečio pabaigoje, už klasikinio šokio atramą, klasikinio šokio judesius salės viduryje, Allegro dalį, klasikinio šokio teoriją, šokio atlikimą;
43.6. Lietuvių liaudies sceninio šokio pagrindų, lietuvių liaudies sceninio šokio raiškos ir lietuvių liaudies sceninio šokio ansamblio pasiekimai ir pažanga, pirmojo ir antrojo pusmečio pabaigoje vertinami pažymiu;
43.7. Septintoje klasėje - baigiamieji egzaminai, vertinami pažymiu;
43.8. Lietuvių liaudies šokio mokinių pasiekimai ir pažanga vertinama pažymiu mėnesio pabaigoje už kūrybinį darbą, aktyvumą pamokoje, savarankiškumą, mokymo priemonių turėjimą, pagalbą mokytojui, draugui, dalyvavimą renginiuose (konkursuose, festivaliuose, projektuose ar kt.). Pažymys rašomas pusmečio pabaigoje už lietuvių liaudies šokio žingsnius salės viduryje, įstrižainėje, poroje, už išmoktą lietuvių liaudies šokį.
44. Pusmečio pažymys vedamas iš ugdymo proceso metu dienyne įrašytų pažymių, atsiskaitymų pažymių, kaupiamųjų, skatinamųjų pažymių, koncertų, akademinių koncertų pažymių pusmečio pabaigoje ir kt. įvertinimų, apvalinant mokinio naudai.
45. Pusmečio pažymys išvedamas ne vėliau kaip paskutinę pusmečio dieną.
46. Metinis pažymys vedamas iš I ir II pusmečio pažymių:
46.1. jei II pusmečio įvertinimas aukštesnis nei I pusmečio, rašomas aukštesnis įvertinimas (pvz., I pusmetis 6, II – 7, metinis – 7). Jei II pusmečio įvertinimas žemesnis nei I pusmečio, rašomas žemesnis įvertinimas (pvz., I pusmetis 7, II – 6, metinis – 6);
46.2. jei I ir II pusmečių įvertinimai skiriasi 2 ar daugiau balų, vedamas aritmetinis vidurkis (pvz., I pusmetis 6, II – 8, metinis – 7).
47. Mokiniui, neatestuotam vieną pusmetį, negali būti vedamas metinis pažymys. Metinis pažymys išvedamas likvidavus įsiskolinimus iki nurodyto termino, kurį nustato Mokytojų taryba (birželio, sausio mėn.).
48. Vedant baigiamąjį pažymį, kuomet yra dalyko patikra ar egzaminas, skaičiuojamas aritmetinis vidurkis iš metinio ir patikros ar egzamino pažymio.
VI. KITŲ PROGRAMŲ VERTINIMAS
49. Ankstyvojo muzikinio, parengiamojo muzikinio, meninės saviraiškos ugdymo, suaugusių muzikinio ugdymo programų įsisavinimas per pusmetį vertinamas įskaityta/neįskaityta. Vertinama mokinių aktyvumas pamokose, meniškumas, pasirodymai koncertuose, dalyvavimas koncertuose, lankomumas ir kt..
VII. INFORMAVIMAS
50. Apie mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami įrašais pažymių knygelėse, individualių pokalbių, specialybės mokytojo, bendrų mokyklos susirinkimų metų. Tėvai (globėjai, rūpintojai) gali būti taip pat informuojami telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis priemonėmis. Apie vertinimą mokslo metams pasibaigus, egzaminus, kėlimą į aukštesnę klasę tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami per tėvų susirinkimus ir individualiai.
VIII. MOKYMOSI PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS
51. Baigusiems pradinio ir pagrindinio muzikinio ar šokio ugdymo programą išduodamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyto pavyzdžio pažymėjimas – Neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimas, kuriame nurodoma: programos ir jos dalių pavadinimai, mokymosi trukmė, apimtis valandomis ir įvertinimas.
52. Baigusiems kitas programas ar jų dalį mokinio ar tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, išrašoma Mokyklos atitinkamos klasės baigimo pažyma.
